Kristijonas Donelaitis (*01.01.1714, †18.02.1780) buvo liuteronų kunigas Mažojoje (Prūsijos) Lietuvoje. Donelaitis, poliglotas ir polimatas, yra lietuvių literatūros klasikas.
Donelaitis gimė Lazdynėliuose (vok. Lasdinehlen/Sommerswalde, dab. Mičurino, Kaliningrado sritis) lietuvių laisvųjų valstiečių šeimoje. Jis lankė Karaliaučiaus Katedros vidurinę mokyklą, kur, be religijos, mokėsi iškalbos, antikinės literatūros, lotynų, graikų, hebrajų ir prancūzų kalbų.
Baigęs teologijos studijas Karaliaučiaus universitete, nuo 1740 m. dirbo kantoriumi Stalupėnų (vok. Stallupöhnen, dab. Nesterov) pradžios mokykloje, vėliau tapo mokyklos rektoriumi. Nuo 1743 m. iki mirties buvo Tolminkiemio (vok. Tollmingkehmen, dab. Čistyje Prudy) bažnyčios klebonas. Tolminkiemyje sukūrė Metus. Pamaldas laikė vokiškai ir lietuviškai, kūrė giesmes. Laisvalaikiu gamino pianinus, mikroskopus, termometrus ir barometrus.
Donelaitis laikomas lietuviškojo hegzametro kūrėju ir pasakėčios žanro pradininku lietuvių literatūroje. Jo gimtoji pietvakarių aukštaičių tarmė nuo XVII a. pradžios buvo Prūsijos lietuvių rašomosios kalbos pagrindas. Šis vadinamasis prūsinis (arba, vakarinis) lietuvių kalbos variantas tapo pirmosios mokslinės lietuvių kalbos gramatikos – 1856 m. Prahoje išleistos Augusto Schleicherio (1821–1868) Handbuch der litauischen Sprache – pagrindu. Schleicherio gramatika turėjo lemiamos įtakos XX a. pradžioje renkantis pietvakarių aukštaičių tarmę literatūrinės kalbos norma.