kabėti kaboti
kabinetas
kad
kadà adv.
kadà conj.
kai
kailiniai
kaimas
kaimynas
kaimyninis
kaina
kaĩp adv.
kaĩp conj.
kaĩp prt.
kairė
kaitymas
kaityti
kaklas
kalba
kalbėti
kalbėtis
kalėdinis
Kalėdos
kalnas
kambarys
karalienė
karalius
karas
karšta
karštai
karštas
karštis
kartais
kartas
kàs pron. inter., rel.
kàs prt.
kasdien
kasdieninis
kasmet
katė
katedra
kava
kavinė
kėdė
kefyras
kelias
keliauti
kelintas
kelionė
kelnės
keltas
keltis
kenkti
kepti
kepurė
keturi
ketveri
kẽtvertas num. cop. m sg
kẽtvertas sm
ketvirtadienis
ketvirtas
kiauliena
kiaušinis
kíek adv.
kíek prt.
kiekvienas
kiemas
kilimas
kilmininkas
kilti
kinas
kioskas
kirpėjas
kitas
klaida
klasika
klasikinis
klausiamasis įvardis
klausimas
klausyti
klausti
klinika
klubas
knyga
knygynas
kodėl
koja
kojinė
koks
kolegija
kompiuterininkas
kompiuteris
komunalinis
koncertas
konferencija
konfliktas
kontrastas
Kopenhaga
kopija
kopūstas
koridorius
kosėti
kostiumas
kostiumėlis
kosulys
kovas
kraštas
kraujas
kreditas
krepšinis
kriauklė
kriaušė
krikščionybė
krikštas
krituliai
kryžkelė
kultūra
kultūrinis
kumpis
kūnas
kuo
kuprinė
kur
kuris
kursai
kursas
kursinis darbas
kvaila
kvailai
kvailas
kvėpuoti
kviesti
kvitas
|
kabė́ti, kabóti vi (1, 3)
[kaˈbʲeːtʲɪ], [kaˈboːtʲɪ]
kãba, kãbo 3 pers. praes.
kabė́jo 3 pers. praet.
kabė́ti/kabóti añt +Gen.
kabė́ti añt síenos – an der Wand hängen
Añt síenos kãbo daũg pavéikslų. – An der Wand hängen viele Bilder.
Añt mẽdžio kãba sūpỹnės. – Am Baum hängt eine Schaukel.
kabė́ti/kabóti añt pláuko – an einem Haar hängen
Jõs reputãcija kabė́jo añt pláuko. – Ihr Ruf hängt an einem Haar.
kabė́ti +Loc.
kabė́ti spìntoje – im Schrank hängen |