TITUS
Mazvydas, Giesme Ambrazeijaus
Part No. 5
Previous part

Part: 3  
Line: 106  Antra Gieſme Senoghi.

Line: 107  Chriſtus Diewas muſſu, gelbetoghis
Line: 108    duſchu, keles iſchgi* graba, nugi wiſſa
Line: 109    warga. Kyrieeleyſon.

Page: 13  
Line: 110  Chriſtus ſwieta gelbeija, mus greſch<nu>s *
Line: 111    pamileija, dangu mums atwere, Die=
Line: 112    wa ruſtu numalde. Kyrieeleyſon.

Line: 113  Chriſtus mires kele, Mumus pawayʒda
Line: 114    dawe, tayp ir mumus keltiſi, ſu diewu
Line: 115    Karaliauti. Kyrieeleyſon.

Line: 116  Chriſtus ſunus* Diewa, Welnuwa pra=
Line: 117    wiija, ir pati pamine, galwa ijo ſutri=
Line: 118    ne. Kyrieeleyſon.

Line: 119  Chriſtus Diewas muſſu, Diewa numalde
Line: 120    narſſu, Smerti Welna ſutrine, Peklas
Line: 121    huki ſumine. Kyrieeleyſon.

Line: 122  Chriſtuy Diewa ſunuy, Greſchnu atpirkt
Line: 123    oijuy, cʒeſti ſchlowe dukem, lin<x>may*
Line: 124    ghi garbinkem. Kyrieeleyſon.


Line: 125  Jſchſpauſt Karalaucʒuy per Jana
Line: 126  Weinreicha. XX. diena mene=
Line: 127  ſis Balandʒa. Metu
Line: 128  Diewa. 1549.




Page: Comm.1  
Sur la GA de Mažvydas.


Line: 1    Les premiers monuments linguistiques du lithuanien (et généralement des langues baltiques) sont surtout des traductions. Etablir leurs sources et comparer ces textes peut nous donner des informations importantes sur la plus ancienne époque de formation de la langue littéraire. Jusqu'à presént on a pensé (en partie avec raison) que les vieux textes lithuaniens, et surtout ceux qui appartiennent au style ecclésiastique, étaient des traductions de la langue polonaise; pour cela on a interprété dans cette perspective beaucoup de leurs traits linguistiques. Quoique tous les savants reconnaissent l'importance des travaux philologiques dans le domaine du vieux lithuanien, il n'y en a pas beaucoup. Sur les sources des plus anciens textes lithuaniens, c'est-à-dire les oeuvres de Martynas Mažvydas, seulement Chr. S. Stang (1929, 1976) et plus tard l'auteur des ces lignes (1986, 1987, 1989) ont fait des recherches. Dans cette monographie on s'enquére de la deuxième oeuvre lithuanienne: la GA de M. Mažvydas publiée en 1549 à Königsberg; cette oeuvre se compose de trois hymnes pascaux (le principal ʽTawe diewa garbinam' et ʽPer tawa ſchwenta priekelima', ʽChriſtus Diewas muſſu'). En ce même 1549 la GA fut donnée comme cadeau de Pâques au gouverneur de Ragainė, où Mažvydas aurait bientôt commencé l'exercice pastoral. Cependant seulement en 1897 le bibliographe polonais Z. Celichowski découvrit la GA casuellement dans la bibliothèque de Kórnik près de Poznań. Les buts suivis dans la monographie sont les suivants:
Line: 2    1) restituer un texte de la GA plus précis émendé en le comparant avec celui édité par Z. Celichowski (1897) et accepté par J. Gerulis (1922, 1923) et tous les éditeurs successifs; 2) s'enquérir des sources (latines, polonaises) de la GA; 3) analyser les caractéristiques linguistiques des textes de la GA en les comparant avec les sources et rédiger un lexique trilingue (lithuanien, latin, polonais).
Line: 3    On peut représenter le rapporte entre la GA et ses sources d'après quatre points (a-d).
Line: 4    (a) En traduisant en lithuanien l'hymne principal de la GA, Mažvydas a utilisé en même temps des sources latines et polonaises. Très souvent il a utilisé le texte de la tradition latine, mais parfois il a clairement employé le Ciebie boʒ́e chwalemy de Jan Seklucjan. Les sources des deux autres hymnes de la GA ne sont pas encore définitivement déterminées; cependant on peut rencontrer quelques fragments correspondants dans le recueil d'hymnes Pieśni duchowne a naboźne du même auteur luthérien polonais. A propos des sources textuelles de la GA on remarque la tendance Source Latine : Te Deum = Source Slave : Autres hymnes.
Line: 5    (b) On a observé au moins vingt concordances textuelles entre Mažvydas et la source latine; douze fois les formes du texte de Mažvydas et celles de la source latine concordent, mais dans le texte de Seklucjan on rencontre des formes tout à fait différentes. Seulement dans les lignes M45-46 le Te Deum lithuanien concorde avec le texte de Seklucjan, mais il ne concorde pas avec le texte latin; les autres correspondances avec Seklucjan ne sont ni nombreuses ni très significatives.
Line: 6    (c) Les non rares correspondances de Mažvydas avec le Te Deum anonyme polonais catholique, c'est-à-dire le manuscrit n.ro 71 conservé dans la bibliothèque de Kórnik, ne doivent pas être considérées comme très significatives. Elles dépendent du fait que les deux textes sont des traductions de la même source latine.
Line: 7    (d) Quelques lignes de la traduction lithuanienne appèlent l'attention sur la complexité de l'influence des sources utilisées; parfois on rencontre aussi quelques traits créateurs du traducteur.
Line: 8    Dans cette monographie on offre pour la première fois une vision systématique sur la phénoménologie des sources de la GA et aussi sur l'activité de Mažvydas comme traducteur; en même temps on donne des indications méthodologiques que, selon l'auteur, il ne faudrait pas négliger dans la recherche sur les textes vieux lithuaniens: tout cela pousse à s'enquerir plus soigneusement de textologie spécialement latine et polonaise, mais aussi bien à souligner les phénomènes d'interférence linguistique dans les textes de Mažvydas.



Page: Comm.2  
Apie Mažvydo GA.


Line: 1    Pirmieji lietuvių kalbos (bei apskritai baltų kalbų) paminklai daugiausia yra vertimai. Nustačius jų šaltinius bei atlikus kruopščią tekstų lyginamąją analizę, galima būtų aptikti svarbių žinių apie seniausiąjį raštų kalbų formavimosi etapą. Iki šiol buvo manoma (ir ne be pagrindo), kad senovės lietuvių kalbos tekstai, ypač tie, kurie priklauso vad. bažnytiniam stiliui yra vertimai iš lenkiškų originalų; todėl daugelis tų tekstų kalbinių bruožų taip ir buvo interpretuojama. Nors visi mokslininkai pripažįsta šių filologinių darbų svarbą, jų tėra vienas kitas. Lietuvių kalbos seniausiųjų paminklų, t.y. Martyno Mažvydo raštų, šaltinius iki šiol tyrinėjo tik Chr. S. Stang (1929, 1976) ir vėliau po jo šių eilučių autorius (1986, 1987, 1989). Šioje monografijoje tyrinėtas antras lietuvių raštijos paminklas, 1549 m. Karaliaučiuje išleistas M. Mažvydo GA, kuris susideda iš trijų velykinių giesmių (pagrindinis ʽTawe diewa garbinam' ir ʽPer tawa ſchwenta priekelima', ʽChriſtus Diewas muſſu'). Tais pačiais 1549 m. GA buvo Mažvydo įteiktas kaip Velykų dovana tuometiniam Ragainės apskrities, kurioje turėjęs netrukus pastoriauti, valdovui. Tačiau tik 1897 m. lenkų bibliografas Z. Celichowski atsitiktinai GA rado Kurniko bibliotekoje prie Poznanės. Mono-grafijoje keliami tokie uždaviniai:
Line: 2    1) nustatyti tikslesnį GA tekstą, pataisytą plg. su Celichowski'o 1897 m. išleistu tekstu, kuriuo rėmėsi J. Gerulis (1922, 1923) ir visi kiti vėlesni GA leidėjai; 2) nagrinėti GA šaltinius lyginant jį su tuometiniais giesmių tekstais kitomis kalbomis (lot., lenk.); 3) tyrinėti GA kalbą ypač atsižvelgiant į tekstinius santykius su jo šaltiniais ir paruošti trikalbį (liet., lot., lenk. k.) rejestrą.
Line: 3    Apie tai, kaip nagrinėti GA šaltiniai galima susidaryti vaizdą iš žemiau pateiktų teiginių (a-d).
Line: 4    (a) Versdamas pagrindinę GA giesmę į lietuvių kalbą, Mažvydas tuo pat metu rėmėsi lotynišku ir lenkišku šaltiniais. Ypač dažnai remtasi lotynišku tradiciniu tekstu, bet kai kuriais atvejais aiškiai naudotasi J. Sekliuciano Ciebie boʒ́e chwalemy. Kitų dviejų GA giesmelių šaltiniai lieka galutinai nenustatyti; tačiau galima aptikti kai kuriuos atitinkančius fragmentus 1547 m. to paties lenkų reformato giesmyne Pieśni duchowne a naboźne. GA tekstų šaltiniai turi tokią proporciją: Lotyniškas šaltinis : Te Deum = Slaviškas šaltinis : kitos giesmelės.
Line: 5    (b) Pastebėta ne mažiau kaip 20 Mažvydo tekstinių sutapimų su lot. šaltiniu; mažiausiai 12 kartų Mažvydo ir lot. teksto formos sutampa, o Sekliuciano tekste aptinkama viena absoliučiai skirtinga forma. Tik M45-46 eil. lietuviškas Te Deum atitinka Sekliuciano tekstą ir visiškai neatitinka lotyniško; kiti atitikmenys Sekliuciano tekstui apskritai nėra tokie reikšmingi ir jų nedaug.
Line: 6    (c) Nereti Mažvydo sutapimai su anoniminiu Te Deum lenk. katalikų variantu, t.y. Kurniko bibliotekoje saugotu n. 71 rankraščiu, laikytini visai nereikšmingais. Jie atsiradę tik todėl, kad abu vertimai iš esmės rėmėsi lot. tekstu.
Line: 7    (d) Kai kurios lietuviško vertimo eilutės verčia galvoti apie sudėtingą panaudotų šaltinių įtaką; kartais pastebimas ir Mažvydo - vertėjo - kūrybiškumas.
Line: 8    Monografijoje pirmąsyk kuriamas sisteminis vaizdas apie GA šaltinių fenomenologiją ir taip pat apie Mažvydo - vertėjo - veiklą, kartu pateikiant nurodymus metodo, kuriuo, autoriaus nuomone, reiktų remtis tyrinėjant senovės liet. kalbos tekstus; iš vienos pusės tai verčia daugiau dėmesio skirti tekstologijai analizuoti, ypač lotyniškajai ir lenkiškajai ir, iš kitos pusės, pabrėžti pirmiausia kalbinės interferencijos reiškinius Mažvydo tekstuose.



Page: N.  
Line: n.1    1 Orig.: Deũ; ^
Line: n.2    2 Orig.: iſchnumiruſiu; ^
Line: n.3    3 Orig.: Jſgulditas. ^
Line: n.4    4 Orig.: alıkſchtos. ^
Line: n.5    1 Orig.: ſukitomis; ^
Line: n.6    2 Orig.: M.; ^
Line: n.7    3 Celichowski (1897: 22) u.a. Herausgeber schreiben panta; ^
Line: n.8    4 Orig.: T. M. ^
Line: n.9    Varianten: v. 31: B - Tawe amſʒinąghi Tiewa ^
Line: n.10    Varianten: v. 45: B - Tawe powiſſa ſʒeme; v. 46: B - Baſʒnicʒa.
Line: n.11    1 Wegen des schlechten Zustands des Originals wird an dieser Stelle -ą aufgrund von Celichowski (1897: 25) u.a. Herausgeber rekonstruiert. ^
Line: n.12    Varianten: v. 47: B - Var. Tiewa neiſchmeruta; v. 50: B - Dwaſſe.
Line: n.13    1 Die Erklärung von M. Biržiška (1927: 114): ʽTu, Kriste, esi garbus (garbingas) Karalius', ist wahrscheinlich falsch, weil garbas an dieser Stelle ʽgarbos' bedeutet, gen. sg. von garba ʽgarbė' (vgl. LKŽ III, 113). ^
Line: n.14    Varianten: vv. 53-54: B - Var. Tu ant iſchgelbeghima prieymdams ſʒmo/gu neſſibayſeijey mergos cʒiſtos kuna; v. 57: B - Tu podeſchines Diewa sædi garbeije Tiewa; v. 59: B - mes praſchom mumus.
Line: n.15    2 Bei Celichowski (1897: 27) wurde ein ʒ zwischen ſʒmogu und neſſibayſeijey wahrscheinlich statt eines Kommas falsch eingefügt (darüber vgl. Dini 1986). ^
Line: n.16    1 Orig.: podeſchines. ^
Line: n.17    Varianten: v. 64: B - Var. Pone ganik ir gelbek ſʒmones tawa.
Line: n.18    Varianten: v. 66: B - důk v. 67; B - bůti anta amſʒiu amſʒia; v. 68: B - garbinam; v. 69: B - liaupſinam; v. 70: B - amſʒinuiiu amſʒiu.
Line: n.19    2 Vgl. 784, bei Celichowski (1897: 29) u.a. Herausgeber falsch amſʒia; ^
Line: n.20    3 Orig.: garbinã. ^
Line: n.21    Varianten: v. 72: B - nůg ghreku.
Line: n.22    Varianten: v. 80: C - Sena gieſme ape; v. 80: D - Geſmes ant Dangun ʒegima Pona. Sena Gieſme ant ſena balſa; v. 80: E - Geſmes ant Veliku; v. 87: E - Halleluia.
Line: n.23    1 Orig.: iſchnumiruſiu. ^
Line: n.24    Varianten: v. 80: C - Sena gieſme; v. 88: C - Chrikſcʒonis; v. 89: C - nug; v. 90: C - Nug; v. 91: C - dowanoija; vv. 88-92: D - Linkſmi bukem wiſſi Chrikſcʒonis / Jag iſchgelbeia mus nugi peklas ugnis / Nug ſmertis ir welna kitroia / Diewa mums ſuderina / Dangui wieta dowanoia / Halleluia; v. 108: F - ſwieta gelbeija / Mus greſchnus.
Line: n.25    1 Orig.: ſuſandaru; ^
Line: n.26    2 Orig.: gelbelijuſi, vgl. 863. ^
Line: n.27    1 Celichowski (1897: 32) u.a. Herausgeber: iichgr. ^
Line: n.28    Varianten: v. 110: F - Kyrieleiſon; v. 111: F - pawaiʒda; v. 114: F - taip [...] ſu Diewu; v. 115: F - Kyrie.
Line: n.29    1 An dieser Stelle ist das Original kaum leserlich; Celichowski (1897: 33) und Gerulis (1922: 32) schreiben linrmay. ^
Line: n.30    2 Orig.: greſchuns;
Line: n.31    3 Die Schreibart ſunu, die nur bei Gerullis (1922: 92) belegt ist, ist ein wahrscheinlich aus ungenügendem Imkerzuschuß entstandener Druckfehler; das bezeugt sowohl der Vergleich mit der Ausgabe von Celichowski (1897: 33), als auch mit der darauffolgenden Ausgabe von Gerullis (1923: 92). ^


This text is part of the TITUS edition of Mazvydas, Giesme Ambrazeijaus.

Copyright TITUS Project, Frankfurt a/M, 30.9.2013. No parts of this document may be republished in any form without prior permission by the copyright holder.